Šiuolaikinėje pramonės ir statybos inžinerijoje plieno profiliai yra pagrindinės konstrukcinės medžiagos dėl savo didelio stiprumo, ilgaamžiškumo ir plastiškumo. Tačiau medžiagų pasirinkimo racionalumas turi tiesioginės įtakos projekto saugai, ekonominiam efektyvumui ir eksploatavimo trukmei, todėl reikia atlikti išsamų įvertinimą, pagrįstą mechaninėmis savybėmis, prisitaikymu prie aplinkos ir ekonomiškumo{1}}.
Žvelgiant iš mechaninės perspektyvos, anglinis konstrukcinis plienas (pvz., Q235) yra plačiai naudojamas bendrosiose apkrovą{1}}nešančiose konstrukcijose dėl puikaus stiprumo ir apdirbamumo. Mažai-legiruotas didelio-stiprumo plienas (pvz., Q355) lygiavertėmis sąlygomis gali sumažinti svorį 15 %-20 %, pridėdamas tokių elementų kaip manganas ir silicis, todėl tinka ilgo-tarpatramio tiltams ir{13}}aukštiems pastatams. Nerūdijantis plienas (pvz., 304 ir 316), kurio šerdis yra chromo -nikelio lydinys, pasižymi puikiu atsparumu korozijai ir dažniausiai naudojamas cheminėje įrangoje arba pakrantės aplinkoje, kurioje daug druskos. Tačiau jo kaina yra maždaug 3-5 kartus didesnė nei įprasto anglinio plieno, todėl reikia kompromiso tarp ilgalaikių priežiūros išlaidų.
Aplinkos veiksniai yra esminis kintamasis renkantis medžiagą. Drėgnoje arba chemiškai korozinėje aplinkoje atmosferos poveikiui atsparus plienas (pvz., Q295GNH) sudaro stabilią oksido plėvelę ant paviršiaus, sulėtindamas rūdžių procesą ir sumažindamas priklausomybę nuo antikorozinių dangų. Itin žemoje -temperatūroje (pvz., žemesnėje nei -40 laipsnių) rekomenduojama naudoti nikelio{9}} pagrindo plieną, pasižymintį puikiu atsparumu žemai temperatūrai (pvz., 16MnDR), kad būtų išvengta trapių įtrūkimų rizikos.
Be to, procesų suderinamumas yra labai svarbus. Projektams, kuriems reikalingas aukštas suvirinamumas, turėtų būti naudojamas mažai anglies -anglies plienas (anglies kiekis yra mažesnis arba lygus 0,25 %), o šalto -lenkimo procesams reikia atidžiai stebėti plieno plokštės plastiškumą. Inžinerinėje praktikoje rekomenduojama imituoti apkrovas atliekant baigtinių elementų analizę ir vadovautis standartais bei specifikacijomis, pvz., ASTM ir GB/T, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp saugos ir ekonomiškumo. Mokslinės medžiagos parinkimas nėra tik techninis sprendimas; tai taip pat parodo atsakomybę per visą projekto gyvavimo ciklą.